Kadangi COVID-19 pandemija ir toliau siautėja, ji ne tik pakenkė fizinei sveikatai, bet ir stipriai paveikė psichologinę sveikatą. Sokrato clinica šeimos gydytojas Tomas Mauručaitis pastebi, kad vis daugiau žmonių į šeimos gydytoją kreipiasi dėl nerimo ir perdegimo jausmų, kurie persekioja juos diena iš dienos tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.„Viena vertus, esame per daug pavargę nerimauti, bet, kita vertus, negalime atsipalaiduoti“, – sako šeimos gydytojas Tomas Mauručaitis, medicinos srityje sukaupęs jau 10 metų patirtį, iš jų šeimos gydytoju dirbantis jau šeštus metus. „Pacientai nori nustoti jaudintis ir atsipalaiduoti, mėgautis gyvenimu, nes tiesiog neturi energijos ar motyvacijos taip toliau gyventi, bet taip pat jie negali to taip paprastai paleisti“.Tomas Mauručaitis priduria, kad tai panašu į patirtį, kai esi „pervargęs tiek, kad sunku rytais keltis iš lovos ir jautiesi visuomet išsekęs“.COVID pandemija sukūrė atmosferą, kurioje klesti nerimas ir perdegimas. „Pavojaus, kurį sukelia pandemija, suvokimas tęsiasi, o reakcijos į stresą niekada neturi galimybės išjungti ir pailsėti. Kai tai tęsiasi ilgą laiką, organizmas nebeveikia efektyviai ir galime jausti sustingimo, disociacijos ar išsekimo jausmą“, – sako šeimos gydytojas Tomas Mauručaitis. Sąstingio ir tuštumos jausmas „Nerimas sukuria didelę emocinę žalą, o užsitęsęs nerimas dažnai sukelia jausmą, kad vėl ir vėl grįžtama prie tų pačių problematiškų temų“, – sako gyd. Tomas Mauručaitis. „Šis rūpestis išstumia emocinę ir pažintinę veiklą, kuri kitu atveju paskatintų prasmingą kasdienę rutiną, kurią veda tikslo siekimas. Nerimas ir perdegimas dažnai atsiranda dėl to, kad mūsų kasdieniame gyvenime trūksta prasmės ir tikslo“. Atsiribojimas ar visko vengimas „Disociacija daro nepakeliamą laikinai pakenčiamą“, – sako gyd. Tomas Mauručaitis. „Šis atsakymų rinkinys padeda sumažinti įtampą, nes apriboja gaunamus signalus, kurie dar labiau sukelia stresą (vengiant naujienų apie pandemiją) arba nutildo emocinę reakciją (su maistu, ar beprotiškomis TV laidomis).Ištrūkti iš perdegimo ir energijos stokos, bei motyvacijos trūkumo, kurį tai sukelia, reikia daug pastangų – kur kas daugiau nei tik atostogauti. Štai šeši šeimos gydytojo Tomo Mauručaičio patarimai, kaip atpažinti perdegimą, su juo kovoti ir jo išvengti. Atpažinkite perdegimą savyje Perdegimas yra daugiau nei nuovargis. Tai yra fizinio, emocinio ir psichinio išsekimo būsena.Trys perdegimo požymiai:fizinis ir emocinis išsekimas, net pabuduscinizmas ir pasipiktinimas bei atitrūkimas nuo savo darbosumažėjęs profesinis efektyvumas ir jausmas, kad nieko nepadarote gerai.Jei savyje atpažįstate šiuos tris bruožus, laikas ieškoti pagalbos. Jei perdegimas nebus sprendžiamas anksti, jis gali sukelti daugybę rimtų psichologinės ir fizinės sveikatos problemų, įskaitant depresiją ir nerimą, imunodeficito sutrikimus ir virškinimo trakto problemas. Pasirūpinkite savimi Rūpinimasis savimi yra svarbus, tačiau daugelis žmonių klaidingai įsivaizduoja, ką tai reiškia. Tai ne pasilepinimas SPA centre, puošni vakarienė ar egzotiškos atostogos.Tikras rūpinimasis savimi, kuris turi ilgalaikį teigiamą poveikį psichinei sveikatai, yra daug elementaresnis, labiau apgalvotas ir nuoseklesnis.Tai apima tiek darbo su skaitmeniniais prietaisais ribojimą, tiek ir nuoseklią miego rutiną, gerą valgymą, bendravimą su kitais asmenimis, bei laiko skyrimą laisvalaikiui ir fizinį aktyvumą.Pirmenybę teikti sau, ypač kai gyvenimas yra įtemptas, būtina norint atsigauti nuo perdegimo arba užkirsti jam kelią. Įvaldykite meną pasakyti „ne“ Kai esate ištemptas iki ribos, pasakymas „ne“ papildomam darbui yra labai svarbus norint išvengti pervargimo ir galiausiai perdegimo.Daugeliui iš mūsų jaučiamas spaudimas iš savo vadovų ar kolegų gali būti bauginantis ir galbūt net jaučiame, kad tai gali pakenkti mūsų karjerai.Gerą žiną yra ta, kad profesionalus ribų nustatymas yra įgūdis, kurio galima išmokti. Galite pradėti pokalbį su savo vadovu ir aptarti, kaip norėtumėte geriau valdyti savo darbo ir asmeninio gyvenimo ribas ir kaip jie gali padėti jums pasiekti šį tikslą. Šeimos gydytojas Tomas Mauručaitis Kreipkitės pagalbos, kol dar ne vėlu Nepaisant sekinančio perdegimo poveikio, baimė parodyti savo problemas gali trukdyti žmonėms kalbėti apie tai darbe ar kreiptis pagalbos į medikus.Didelis užimtumas ir stresas, kuris yra įprastas daugelyje darbo vietų, taip pat leidžia pernelyg lengvai atsisakyti įspėjamųjų ženklų. Galbūt galvojate: „Visi kiti yra pavargę, patiria stresą ir taip pat balansuoja ant plonos ribos. Kas aš toks, kad skųsčiausi?”Kadangi didžiosios dalies mūsų nerimo priežasčių mes nevaldome ir negalime daug ką padaryti, kartais vienintelis pasirinkimas yra patikėti savo problemas specialistams. Net ir pokalbis su artimu žmogumi gali padėti nusimesti sunkią naštą ir atpalaiduoti mintis.„Tapyba, šokiai, masažas, grojimas… viskas, kas apima darbą rankomis ir fizinį aktyvumą, gali padėti jums išgydyti nerimą ir perdegimą arba veikti prevenciškai“, – sako šeimos gydytojas Tomas Mauručaitis.
