Skiepai geba užkirsti kelią tam tikrai ligai ir mažina sudėtingus ligos simptomų atvejus. Vakcina neleidžia įsitvirtinti ligai organizme, nes skatina imuninį atsaką į konkrečią ligą.
Daugumoje vakcinų yra labai susilpnėjusi arba inaktyvuota (nužudyta) viruso ar bakterijos forma, kuri dažniausiai sukelia ligą, arba nedidelė viruso ar bakterijos dalis – tai vadinama antigenu.
Tam tikromis aplinkybėmis žmogus vis tiek gali susirgti liga, net ir gavęs rekomenduojamas vakcinos dozes. Taip yra dėl to, kad asmeniui nesukuriamas pakankamas imunitetas nuo ligos arba laikui bėgant imunitetas silpnėja. Tačiau tokiais atvejais ligos simptomai dažnai būna švelnesni, nei būtų buvę be skiepų. Pasiskiepiję taip pat yra mažiau linkę užkrėsti kitus asmenis.
Prisirašiusiems prie Sokrato šeimos klinikos privalomi skiepai suteikiami nemokamai.
Kiekvienas virusas ir bakterija sukelia unikalų imuninės sistemos atsaką, įskaitant tam tikrą kraujo, kaulų čiulpų ir viso kūno ląstelių rinkinį, vadinamą T ląstelėmis, B ląstelėmis ir kt.
Kuomet žmogus paskiepijamas, jo imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip „svetimą“. Tai suaktyvina imuninės sistemos ląsteles, kad jos sunaikintų ligą sukeliantį virusą ar bakteriją ir gamintų prieš juos antikūnus. Antikūnai yra specialūs baltymai, kurie padeda sunaikinti virusą ar bakteriją.
Jei asmuo kontaktuoja su tikruoju infekciniu virusu ar bakterija, jo imuninė sistema tai „prisimins“. Tuomet ji greitai pagamins reikiamus antikūnus ir suaktyvins imunines ląsteles, kad sunaikintų virusą ar bakteriją, apsaugodamas žmogų nuo ligos.
Imunitetas paprastai trunka metus, o kartais ir visą gyvenimą. Laikas skiriasi, priklausomai nuo ligos ir vakcinos.
Pasiskiepijusio žmogaus imuninetas apsaugo ne tik imunizuotą asmenį, bet ir bendruomenėje neskiepytus žmones, pavyzdžiui, kūdikius, kurie yra per maži skiepytis. Šis „bendruomenės imunitetas“ gali veikti tik tuomet, jei pakankamai žmonių yra paskiepyti.
Kai kuriose naujesnėse vakcinose nėra antigeno. Vietoj to, juose yra „instrukcijos“, kurios nurodo kūno ląstelėms, kaip pagaminti antigeną, identišką nedidelei tikro viruso dalelei.
Šios instrukcijos gali būti:
Kai žmogui suleidžiama mRNR arba viruso vektoriaus vakcina, kai kurios organizmo ląstelės šias atpažįsta, trumpą laiką gamina antigeną, kol suardo mRNR arba nekenksmingą virusą.
Tuomet žmogaus imuninė sistema priskiria antigeną kaip „svetimą“, aktyvuoja imunines ląsteles ir gamina antikūnus. Kai kurios COVID-19 vakcinos veikia naudojant mRNR arba modifikuotą virusą. Iš COVID-19 vakcinų, registruotų ES nuo 2021 m. kovo mėn., Cominarty ir Moderna yra mRNR vakcinos, o Vaxzevria (anksčiau COVID-19 vakcina AstraZeneca) ir Janssen yra virusų pernešėjų vakcinos.
Skiepai apsaugo nuo ligų, kurios kitu atveju gali sukelti rimtų sveikatos problemų, nuolatinį neįgalumą ar net mirtį. Kiekvienais metais šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje naudoja vakcinas, kad apsaugoti save nuo sunkių ligų.
Pavyzdžiui, 2018 m. apie 86 % kūdikių visame pasaulyje gavo tris vakcinos dozes, apsaugančias juos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (DTP), o 85 % kūdikių visame pasaulyje gavo tris vakcinos nuo poliomielito dozes.
Skirtingai nuo gydymo, skirto ligai gydyti, sveiki žmonės įprastai skiepijami tam, kad nesusirgtų. Todėl ilgalaikė vakcinacijos nauda gali būti akivaizdi ne iš karto.
Daugelis infekcinių ligų šiandien dėl skiepų yra labai retos, todėl neigiamos šių ligų pasekmės kartais pamirštamos. Jei žmonės nustotų skiepytis, daugelis šių ligų ir susijusių protrūkių galėtų sugrįžti.
+DOVANA! Fotodinaminė terapija imuniteto stiprinimui
