Echoskopiniai tyrimai galimi visiems, tačiau jie paprastai nėra naudojami siekiant ištirti plaučių, skrandžio, žarnyno ar kaulų būklę (ultragarsas blogai sklinda oru, o kaulai yra per kieti). Šių organų patologijoms diagnozuoti naudojamas rentgeno arba magnetinio rezonanso tyrimas.
Echoskopija yra greitas, nežalingas ir neinvazyvus metodas asmens sveikatai ištirti. Šis tyrimas leidžia įvertinti minkštųjų audinių, organų, kraujagyslių ir kt. būklę, pastebėti neįprastus audinių pakitimus, diagnozuoti ligas. Taigi echoskopija yra vertinga ir išsami diagnostinė priemonė.
Echoskopinio tyrimo metu galima pamatyti cistinius, vėžinius ar kitus darinius, neretai dar prieš žmogui pajuntant ligos simptomus. Dėl to echoskopija yra puiki vėžio ar kitų ligų prevencija – gydytojai rekomenduoja ultragarsinį tyrimą atlikti ne tik įtariant ligą, bet ir profilaktiškai, o vyresniems nei 40 metų siūloma šį tyrimą atlikti kartą į metus.
Ultragarso tyrimas parodo ar nėra organų anatominių pakitimų. Norint įvertinti organų veiklą, reikia atlikti kraujo ir (ar) šlapimo tyrimus.
Konsultacija su gydytoju echoskopuotoju-radiologu
Ant tiriamos vietos užtepama speciali želė, didinanti odos pralaidumą ultragarsui. Gydytojas vedžioja echoskopo daviklį po tiriamą vietą, prietaiso ekrane stebėdamas ir analizuodamas matomą vaizdą. Atliekant gimdos echoskopiją daviklis įvedamas į makštį, o prostatos – į analinę angą
Rezultatų aptarimas, rekomendacijų pateikimas
• Pasiruošimas pilvo organų echoskopijai: apie 4–5 val. reiktų susilaikyti nuo valgymo ir skysčių vartojimo. Vakare prieš tyrimą vengti produktų skatinančių pilvo pūtimą. Šlapimo pūslė turi būti pilna.• Pasiruošimas uropoetinei (inkstai, šlapimo pūslė) ir lytinių organų echoskopijai: prieš tyrimą šlapimo pūslė turi būti pilna.• Skydliaukės, krūtų, kraujagyslių, limfmazgių echoskopijai pasiruošimas nereikalingas.
